- smilčius
- smil̃čius sm. (2) 1. smiltainis: Girnas dirba iš smilčiaus rš. Smilčių vartoja mūrams mūryti ir galąstuvams dirbti, tat labai pravartus akmuo rš. 2. LL142 žr. 2 smiltininkas 2.
Dictionary of the Lithuanian Language.
smilčius
Look at other dictionaries:
smilčiai — sm. pl. 1. žr. smiltys 1: Labai smulkūs smilčiai prasiskverbia pro uždarytas duris ir langus prš. Vilnys siurbia smilčius iš po kojų rš. 2. žr. smiltis 2: O tu, žmogau, smilčius dirbk, mėšlu šildykis ir Dievo malonės lauk! rš … Dictionary of the Lithuanian Language
sausmilčiai — saũsmilčiai sm. pl. (1) NdŽ sausų miltų gumuliukai tešloje: Negardi buiza – vieni saũsmilčiai Ig. Saũsmilčius aptrina – še tau ir kankolynė, ir gerklė uždulka bevalgant Šts … Dictionary of the Lithuanian Language
